Glaistas – viena dažniausių asbesto turinčių medžiagų senesniuose pastatuose. Juo plačiai lygintos sienos ir lubos prieš dažant, klijuojant tapetus ar plyteles. Glaistas ypač rizikingas šlifuojant ir ardant, nes glaisto dulkės lengvai pasklinda ore.
Kodėl glaiste yra asbesto?
Asbesto buvo dedama į glaistą, kad pagerėtų jo tvirtumas, būtų lengviau su juo dirbti ir jis geriau džiūtų. Asbesto pluoštai glaiste veikė kaip armatūra ir mažino trūkinėjimą. To ypač reikėjo glaistant didelius plotus, kai rezultatas turėjo būti lygus ir be įtrūkimų.
Asbesto turinčio glaisto daugiausia yra pastatuose, statytuose ar renovuotuose sovietmečiu ar iki 2005 m., kai asbestas buvo uždraustas visoje ES. Jis ypač dažnas daugiabučiuose ir visuomeniniuose pastatuose, kur dideli sienų plotai buvo glaistomi gamykliniais glaistais.
Ypatinga glaisto rizika
Glaistas yra ypač pavojingas asbesto šaltinis, nes remontuojant jį dažnai tenka nušlifuoti ar nukalti. Šlifuojant susidaro labai smulkios dulkės, kurios greitai pasklinda po visą patalpą, o per vėdinimo sistemą – ir į kitas patalpas. Asbesto pluoštai dulkėse tokie maži, kad jų nematyti plika akimi.
Jau kelios minutės šlifavimo be apsaugos priemonių gali sukelti reikšmingą asbesto poveikį. Todėl ypač svarbu prieš šlifuojant ar ardant išsiaiškinti, ar glaiste yra asbesto.
Keli glaisto sluoksniai
Senesniuose pastatuose sienos per dešimtmečius dažnai buvo glaistytos kelis kartus. Tai reiškia, kad sienoje gali būti keli glaisto sluoksniai vienas ant kito, ir kiekvienas gali būti iš skirtingo laikotarpio. Viename sluoksnyje asbesto gali būti, kitame – ne.
Imant mėginį svarbu paimti visus glaisto sluoksnius arba ištirti kiekvieną sluoksnį atskirai. Jei mėginį paimsite tik iš viršutinio sluoksnio, po juo esantis asbesto turintis sluoksnis liks neištirtas. Apatinį sluoksnį ištirti ypač svarbu, kai siena bus ardoma ar šlifuojama iki pat pagrindo.
Kaip paimti glaisto mėginį
Glaisto mėginį paimsite atskyrę nedidelį glaisto gabalėlį nuo sienos. Naudokite kaltą ar peilį ir gabalėlį atskirkite atsargiai. Stenkitės, kad mėginyje būtų visi glaisto sluoksniai, ne tik viršutinis. Tinkamas mėginio dydis – maždaug 2–5 centimetrai.
Gera vieta mėginiui yra, pavyzdžiui, sienos apačia, kampas ar kita vieta, kur nedidelė žymė netrukdys. Jei ant glaisto yra tapetai ar dažai, pirmiausia nuimkite paviršinį sluoksnį, o tada paimkite paties glaisto mėginį.
Kur būna glaisto?
Glaistas naudotas beveik visose patalpose: svetainėse, miegamuosiuose, virtuvėse, vonios kambariuose ir koridoriuose. Dažnai glaistytos ir lubos. Asbesto turintis glaistas ypač tikėtinas patalpose, kur sienos buvo išlygintos prieš dažant ar klijuojant tapetus.
Asbesto turinčio glaisto gali būti ir laiptinių, rūsių bei sandėliukų sienose. Praktiškai tokio glaisto gali būti visose patalpose, kurių sienos buvo apdorotos iki asbesto draudimo.
Kaip elgtis toliau?
Jei ketinate šlifuoti, ardyti ar kitaip apdoroti sienas senesniame pastate, paimkite glaisto mėginį ir išsiųskite jį į laboratoriją. Tuomet tiksliai sužinosite, ar glaiste yra asbesto, ir galėsite dirbti saugiai. Pradėti šlifuoti nežinant yra didžiausia asbesto poveikio rizika remontuojant.
Pagal analizės rezultatą žinosite, ar galite tęsti kaip įprastai, ar jums reikia asbesto šalinimo darbams kvalifikuotos įmonės pagalbos. Abiem atvejais ši informacija vertinga ir padeda suplanuoti remontą saugiai ir ekonomiškai.